Sulaikymas be teismo sprendimo ir kratos be orderio
2024 m. kovo 4 d., pirmadienį, 22 val. policija sulaikė įtariamąjį A. B. dėl vagystės. Iki kovo 7 d. 10 val., t. y. 60 valandų, teismo sprendimo dėl suėmimo nebuvo; prokuroras teigė, kad teismas į posėdį nesusirinko laiku. Tą pačią savaitę policija, remdamasi „skubumu“, be teismo orderio įėjo į A. B. butą, paėmė nešiojamąjį kompiuterį ir perskaitė jo elektroninius laiškus. Policija aiškina, kad bute buvo dokumentų, kuriuos įtariamojo brolis bandė sunaikinti, todėl laukti teismo sprendimo buvo neįmanoma. Byloje nėra duomenų, kad egzistavo įstatyme numatytas skubios kratos pagrindas; policija rėmėsi vien savo vertinimu. A. B. advokatas prašo pripažinti surinktus įrodymus neleistinais ir konstatuoti neteisėtą sulaikymą. Prokuroras atsako, kad įrodymai vertingi, o skubumas pateisino veiksmus. Teismas turi spręsti dėl sulaikymo teisėtumo ir įrodymų leistinumo.
1. Kokias konstitucines teises ir kokiu pagrindu šioje situacijoje galima laikyti pažeistomis? Atsakyme atskirkite sulaikymą ir kratą.
Read the worked answer
Sulaikymas. Konstitucijos 20 straipsnis leidžia sulaikyti be teismo sprendimo ne ilgiau kaip 48 valandas. Nuo pirmadienio 22 val. iki ketvirtadienio 10 val. praėjo 60 valandų, tad sulaikymas tapo neteisėtas. Aplinkybė, kad teismas nesusirinko, valstybės atsakomybės nešalina. Krata. 21 straipsnis saugo namų neliečiamybę; į butą galima įeiti tik teismo sprendimu arba įstatyme numatytu atveju, kai būtina apsaugoti viešąją tvarką, sveikatą ar kitų teises. Vien policijos įsitikinimas apie „skubumą“ nėra įstatymo numatytas pagrindas. Kompiuteris ir laiškai. 22 straipsnis saugo privatų gyvenimą ir susirašinėjimą; elektroninių laiškų perskaitymas be teismo sprendimo ar aiškaus įstatyminio pagrindo taip pat pažeidžia Konstituciją. Vertinant proporcingumą, reikėjo įrodyti, kad nebuvo mažiau ribojančių priemonių.
2. Ar surinkti įrodymai (dokumentai, kompiuteris, elektroniniai laiškai) gali būti naudojami baudžiamojoje byloje? Paaiškinkite, nuo ko tai priklauso.
Read the worked answer
Konstitucija tiesiogiai neįvardija absoliutaus „vaisių nuo nuodingo medžio“ principo, tačiau teisinės valstybės principas ir 31 straipsnio teisė į teisingą teismą reikalauja, kad baudžiamoji byla nebūtų grindžiama esminiais konstitucinių teisių pažeidimais gautais įrodymais. Teismas turi atskirai vertinti: (a) ar kratą ir laiškų perskaitymą lydėjo įstatyme numatytas teisinis pagrindas; (b) ar pažeidimas buvo esminis; (c) ar įrodymus būtų buvę galima gauti kitu, teisėtu būdu. Jei prokuroras neįrodo skubios procedūros ir ex post teismo kontrolės, kompiuterio duomenys ir laiškai turėtų būti pripažinti neleistinais. Buto dokumentai gali būti naudojami tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad jų radimas buvo savarankiškas nuo neteisėtos kratos; paprastai neteisėtos kratos rezultatas pašalinamas.
3. Ką teismas turi padaryti dėl sulaikymo ir kokių priemonių gali imtis A. B. gynėjas?
Read the worked answer
Teismas privalo nedelsdamas patikrinti sulaikymo teisėtumą. Nustačius, kad 48 valandų terminas praleistas be teismo sprendimo, sulaikymas turi būti nutrauktas ir asmuo paleistas, nebent per naują teisėtą procedūrą būtų gautas teismo sprendimas dėl suėmimo. Gynėjas gali: reikalauti pašalinti neteisėtai gautus įrodymus; skųsti prokurorui ir Seimo kontrolieriui; po vidaus teisių apsaugos priemonių kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Svarbu, kad teismas neapsiribotų vien formaliu prokuroro paaiškinimu – turi būti vertinama, ar valstybė užtikrino realią teismo prieigą per 48 valandas.