Kanados pilietybę įgijęs asmuo siekia Seimo nario mandato
Lietuvoje 1984 m. gimęs R. K. 2000 m. su tėvais išvyko į Kanadą. 2012 m. jis natūralizacijos tvarka tapo Kanados piliečiu ir davė priesaiką Kanados karaliui. Lietuvos pilietybės jis oficialiai neatsisakė ir turi galiojantį Lietuvos pasą. 2024 m. R. K. grįžo į Lietuvą ir nori kelti savo kandidatūrą Seimo rinkimuose vienmandatėje apygardoje. Migracijos departamentas informavo, kad įgijus Kanados pilietybę jis neteko Lietuvos pilietybės, nes nebuvo išimties, numatytos Pilietybės įstatyme. R. K. teigia, kad Konstitucija jam garantuoja teisę būti dvigubu piliečiu, o jo priesaika Kanadai neturi reikšmės. Be to, jis remiasi 2023 m. nepavykusiu referendumu dėl dvigubos pilietybės, manydamas, kad tai įrodo visuomenės valią. Jis prašo administracinio teismo pripažinti jį piliečiu ir leisti dalyvauti rinkimuose. Rinkimų komisija kol kas jo neįregistravo.
1. Ar R. K. atitinka konstitucinius reikalavimus Seimo nario kandidatui? Atsakyme atskirkite pilietybės ir priesaikos klausimus.
Read the worked answer
Pilietybė. 56 straipsnis reikalauja, kad Seimo nario kandidatas būtų Lietuvos Respublikos pilietis, ne jaunesnis kaip 25 metai ir nesusietas priesaika užsienio valstybei. R. K. amžius tinka, tačiau pilietybė kvestionuojama. Pagal 12 straipsnį pilietybė įgyjama gimimu ir kitais įstatymo pagrindais; dviguba pilietybė galima tik įstatyme numatytais atvejais. Savanoriška naturalizacija Kanadoje paprastai reiškia Lietuvos pilietybės netekimą, jei nėra išimties. Tai, kad jis turi Lietuvos pasą, savaime neįrodo pilietybės, jei ji buvo prarasta. Priesaika. Net jei jis būtų išsaugojęs pilietybę, Kanados pilietybės priesaika karaliui yra priesaika užsienio valstybei. 56 straipsnis draudžia tokį asmenį rinkti. Išvada. Kandidatas neatitinka reikalavimų.
2. Ar Migracijos departamento sprendimas, kad jis neteko pilietybės, gali būti ginčijamas, ir kokie konstituciniai argumentai būtų svarbiausi?
Read the worked answer
Migracijos departamento sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagrindinis klausimas – ar Pilietybės įstatyme yra konkrečiai R. K. situacijai taikoma išimtis. Konstitucija nedraudžia įstatymu nustatyti išimčių, bet pati jų nenustato; tai Seimo diskrecija. 2023 m. nepavykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės reiškia, kad 12 straipsnis nebuvo pakeistas, todėl negalima remtis visuomenės nuotaikomis prieš galiojantį įstatymą. Teismas turi taikyti įstatymą; jei kiltų abejonė dėl įstatymo atitikties Konstitucijai, jis galėtų sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tačiau vien noras būti dvigubu piliečiu nėra konstitucinė teisė.
3. Jei R. K. būtų išlaikęs Lietuvos pilietybę pagal išimtį, ar priesaika Kanadai vis tiek kliudytų? Paaiškinkite.
Read the worked answer
Taip, priesaika kliudytų. 56 straipsnis yra savarankiškas reikalavimas: kandidatas neturi būti saistomas priesaikos ar pasižadėjimo užsienio valstybei. Kanados pilietybės priesaika yra ištikimybės priesaika Kanados karaliui, tad ji laikytina priesaika užsienio valstybei. Tai, kad dviguba pilietybė galima pagal išimtį, šio draudimo nepanaikina. Tikslas – užtikrinti, kad Seimo narys neturėtų lojalumo konflikto. Jei asmuo norėtų kandidatuoti, jis turėtų atsisakyti užsienio pilietybės arba būti aiškiai atleistas nuo priesaikos pagal užsienio valstybės teisę, tačiau ir tai nebūtų automatiškas Konstitucijos reikalavimo patenkinimas.