LC Lithuanian flashcards

32 cards. Read the term and the definition here. The deck at the top of this page is optional.

Kirtis lietuvių kalboje

Laisvas ir kilnojamasis: gali būti pirmame arba paskutiniame skiemenyje ir kisti linksniuojant, todėl jo negalima nustatyti pagal pastovią taisyklę.

Pusė devynių

Reiškia 8:30, o ne 9:30: lietuvių kalboje „pusė“ nurodo pusę kelio iki nurodytos valandos, todėl „pusė devynių“ yra 8:30.

Dvigubas neiginys

Lietuvių kalboje privalomas: kai sakinyje yra „niekas“, „nieko“ ar „niekada“, veiksmažodis taip pat vartojamas su neiginiu „ne-“, pvz., „Niekas nieko nesakė“.

Būtasis dažninis laikas

Formuojamas su priesaga -dav- (rašydavau, eidavome) ir reiškia pasikartojantį ar įprastą veiksmą praeityje, atitinkantį reikšmę „paprastai“, „dažniausiai“.

Kryptis ir vieta

„Į Vilnių“ – galininkas su prielinksniu „į“; „Vilniuje“ – vietininkas be prielinksnio; „iš Vilniaus“ – kilmininkas su prielinksniu „iš“. Trys linksniai, trys skirtingos reikšmės.

Tvirtapradė ir tvirtagalė priegaidė

Dvi ilgųjų skiemenų priegaidės: tvirtapradė tariama krintančiu, tvirtagalė – kylančiu tonu; jos skiria reikšmes, pvz., „kálnas“ ir „kalnùs“.

Metų data žodžiu

„2024 m. sausio 1 d.“ skaitoma „du tūkstančiai dvidešimt ketvirtų metų sausio pirmą dieną“: metai – kilmininku, mėnuo – kilmininku, diena – galininku.

Sutrumpinimai skaitomi pilnai

„pvz.“ skaitoma „pavyzdžiui“, „t. y.“ – „tai yra“, „kt.“ – „kita“; klausantis šie sutrumpinimai ištariami kaip pilni žodžiai, ne raidėmis.

Artikelio nebuvimas

Lietuvių kalba neturi artikelio, todėl apibrėžtumą rodo kontekstas, žodžių tvarka ir parodydiniai įvardžiai „šis“, „tas“, „anas“.

Neutrali sakinio tvarka

Neutralioje lietuvių sakinio tvarkoje veiksnys eina prieš tarinį, o nauja, svarbiausia informacija paprastai keliama į sakinio galą.

Priešdėliniai veiksmažodžiai

Priešdėliai pa-, už-, per-, iš- keičia veiksmažodžio reikšmę ir dažnai rodo veiksmo baigtumą: „rašyti“ (procesas) → „parašyti“ (rezultatas).

Jungtukas „kadangi“

Žymi priežastį ir yra sinonimiškas jungtukui „nes“: „Kadangi lijo, pasilikome namie.“ Šalutinė priežasties dalis gali eiti prieš pagrindinę.

Dalelytės „juk“ ir „gi“

Pabrėžia teiginį arba primena adresatui žinomą informaciją („Juk sakiau!“), bet nekeičia sakinio teisingumo reikšmės ir nėra neiginys.

Teksto tipas: skelbimas

Trumpas tekstas su data, vieta ir kontaktais, kurio tikslas – informuoti apie įvykį ar paslaugą; jam būdingos liepiamosios formos, bet ne argumentacija.

Sudurtiniai žodžiai

Jungiant du kamienus atsiranda nauja reikšmė: „geležinkelis“, „vandentiekis“, „akiplėša“; jungiamasis balsis dažniausiai yra -a-, -i- arba -o-.

Sinonimija klausimuose

Tekste ir klausime ta pati mintis dažnai perteikiama skirtingais žodžiais, todėl atsakymo reikia ieškoti pagal reikšmę, o ne pagal pasikartojančius žodžius.

Veiksmažodis „turėti“

Dažniausiai valdo kilmininką: „turiu laiko“, „turiu klausimų“; su šiuo veiksmažodžiu vartojamas galininkas laikomas stilistiškai silpnesniu pasirinkimu.

Kablelis prieš „kad“

Šalutinis sakinys su jungtuku „kad“ skiriamas kableliu: „Žinau, kad jis ateis.“ Kai šalutinis sakinys eina pirmas, kablelis dedamas po jo.

Dešimtainis kablelis

Lietuvių rašyboje dešimtainė dalis skiriama kableliu (3,5), o tūkstančiai – tarpu (1 000); taškas kaip tūkstančių skirtukas nevartojamas.

Datos formatas

Rašoma metai, mėnuo, diena: „2024 m. sausio 1 d.“; sutrumpinimai „m.“ ir „d.“ rašomi su tarpais ir taškais po jų.

Formalus laiško kreipinys

Vartojama „Gerbiamasis pone“ arba „Gerbiamoji ponia“, o kreipinys „Jūs“ formaliame laiške rašomas didžiąja raide.

Atsisveikinimas laiške

Formalų laišką užbaigia „Pagarbiai“ ir vardas bei pavardė naujoje eilutėje; neformaliame laiške tinka „Iki pasimatymo“ arba „Viso gero“.

Veikiamoji rūšis

Rašytiniame stiliuje pirmenybė teikiama veikiamajai rūšiai: „Komisija priėmė sprendimą“ vietoj „Sprendimas buvo priimtas komisijos“.

Vienarūšės sakinio dalys

Tarp vienarūšių sakinio dalių be jungtukų dedamas kablelis, o prieš vienintelį jungtuką „ir“ kablelis nededamas.

Kirtis keičia reikšmę

Kirtis skiria ne tik formas, bet ir reikšmes: „kálnas“ (vardininkas) ir „kalnùs“ (galininkas daugiskaita) skiriasi galūne ir kirčio vieta.

„Tu“ ir „Jūs“

Neformalus „tu“ vartojamas su šeima, draugais ir vaikais; „Jūs“ – su nepažįstamaisiais, vyresniaisiais ir oficialiose situacijose.

Kalbinio mandagumo formulės

Prašymas formuluojamas su „ar galėtumėte“, „ar neprašyčiau“; atsisakymas švelninamas žodžiais „deja“, „bijau, kad negalėsiu“.

Normali kalbos sparta

Įprasta lietuvių šneka yra apie 120–150 žodžių per minutę, todėl dviejų minučių monologui pakanka maždaug 250–300 žodžių.

Monologo struktūra

Nuomonė, du argumentai su pavyzdžiais ir išvada; kiekvienas argumentas plėtojamas atskirai, kad klausytojas lengviau sektų mintį.

Pildomieji žodžiai

Dalelytės „na“, „tarkim“, „iš esmės“, „šiaip“ padeda laimėti laiko, bet jų perteklius suvokiamas kaip nepasirengimas ar nepatogumas.

Atsiprašymo formulės

„Atsiprašau“, „dovanokite“ vartojami ir prašant pakartoti: „Atsiprašau, ar galėtumėte pakartoti klausimą?“ Tai mandagus būdas pertraukti pašnekovą.

Tikslinantys klausimai

Interviu metu tikslinantys klausimai rodo aktyvų klausymąsi: „Ar galėtumėte patikslinti?“, „Ką turite omenyje sakydami…?“