LC Lithuanian key terms

Pirmoji egzamino dalis, kurioje klausomasi įrašytų tekstų ir atsakoma į klausimus. Paprastai įrašas skaitomas vieną ar du kartus, todėl svarbu iš anksto perskaityti klausimus ir pasižymėti raktinius žodžius.

Klausymosi dalyje grojamas tekstas: pokalbis, interviu, skelbimas ar pranešimas. Įrašas dažniausiai leidžiamas ribotą skaičių kartų, todėl pirmą kartą verta klausytis bendros prasmės, o antrą – detalių.

Svarbiausia teksto ar pasisakymo idėja, kuri apibendrina visą turinį, o ne vieną detalę. Klausimuose jos dažnai prašoma rasti parenkant tinkamą antraštę ar trumpą teiginį.

Smulkios žinios, kurias galima rasti tekste ar įraše: skaičiai, vardai, datos, laikas, vietos. Užduotyse prašoma jas atpažinti ir užrašyti tiksliai, nes net nedidelė klaida laikoma neteisingu atsakymu.

Tai, ką kalbėtojas nori pasakyti ar pasiekti: įspėti, paprašyti, pasiūlyti, įtikinti, išreikšti abejonę. Klausimuose gali būti klausiama apie toną ar požiūrį, o atsakymą padeda rasti balsas ir frazės.

Žodis ar frazė, kuri nurodo atsakymo vietą tekste ar įraše. Prieš klausydamas ar skaitydamas verta pabraukti klausimo raktinius žodžius, o vėliau ieškoti jų atitikmenų, dažnai sinonimų.

Trumpas viešas pranešimas apie įvykį, paslaugą, darbo vietą ar taisyklę, dažnai su data ir kontaktine informacija. Skaitymo ir klausymosi užduotyse iš skelbimo prašoma išgauti vieną ar dvi konkrečias detales.

Dviejų ar daugiau žmonių kalba, kurioje jie keičiasi informacija, nuomonėmis ar prašymais. Klausantis pokalbio svarbu atskirti, kas ką pasakė, ir atpažinti, ar kalbėtojai sutinka vienas su kitu.

Egzamino dalis, kurioje pateikiami keli skirtingo ilgio ir stiliaus tekstai su klausimais. Užduotys tikrina tiek bendrą supratimą, tiek gebėjimą rasti konkrečią informaciją per ribotą laiką.

Virš teksto esantis trumpas pavadinimas, kuris nurodo jo temą ir dažnai padeda numatyti turinį. Viena užduočių rūšių – parinkti tinkamą antraštę kiekvienai pastraipai ar tekstui.

Teksto dalis, kurią sudaro keli sakiniai apie vieną mintį; raštu ji atskiriama nauja eilute. Skaitymo užduotyse kiekvienos pastraipos pagrindinė mintis padeda greitai rasti atsakymą.

Greitas skaitymas ieškant vienos konkrečios žinios, pavyzdžiui, datos, kainos ar vardo, neįsigilinant į visą tekstą. Egzamino metu tai padeda sutaupyti laiko, kai klausimas aiškiai nurodo, ko ieškoma.

Tekste esantys kiti sakiniai ir situacija, kurie padeda suprasti neaiškaus žodžio ar sakinio reikšmę. Nesupratus vieno žodžio, verta skaityti toliau, nes kontekstas dažnai paaiškina prasmę.

Žodis, kurio reikšmė tokia pati arba labai artima kitam žodžiui, pavyzdžiui, „didelis“ ir „milžiniškas“. Egzaminuose klausimuose ir tekste dažnai vartojami skirtingi žodžiai tai pačiai minčiai reikšti.

Tekstas laikraštyje, žurnale ar interneto svetainėje, kuriame autorius pristato įvykį, tyrimą ar nuomonę. Skaitymo dalyje straipsniai būna su paantraštėmis, citatomis ir duomenimis, kurie padeda atsakyti į klausimus.

Autoriaus požiūris į temą, kuris gali būti išreikštas tiesiogiai arba paslėptas vertinamuosiuose žodžiuose. Skiriant jį nuo faktų svarbu atkreipti dėmesį į būdvardžius, prieveiksmius ir citatas.

Žodžiai ir frazės, jungiančios sakinius bei pastraipas, pavyzdžiui, „tačiau“, „be to“, „todėl“. Jos rodo teksto loginius ryšius ir padeda suprasti, ar mintis tęsiama, ar priešinama.

Egzamino dalis, kurioje reikia sukurti vieną ar du tekstus pagal užduotį, laikantis nurodyto žanro, adresato ir apimties. Vertinamas turinio punktų išpildymas, struktūra, žodynas ir gramatika.

Laiškas draugui, šeimos nariui ar pažįstamam, kuriame vartojama kasdienė kalba, trumpiniai ir tiesioginis kreipimasis. Egzamino užduotyje paprastai nurodomi keli punktai, apie kuriuos būtina parašyti.

Laiškas įstaigai, darbdaviui ar paslaugos teikėjui, rašomas pagarbiu stiliumi, be šnekamosios kalbos ir trumpinių. Svarbi aiški struktūra: kreipinys, reikalo išdėstymas, prašymas ar pasiūlymas ir mandagus atsisveikinimas.

Tekstas ar jo dalis, kuria prašoma informacijos, leidimo, paslaugos ar pagalbos, nurodant priežastį. Oficialiajame laiške jis turi būti mandagus, konkretus ir suprantamas adresatui, o pageidavimą verta pagrįsti.

Tekstas, kuriame pranešama apie nepatenkinamą prekę, paslaugą ar situaciją ir prašoma ją ištaisyti. Egzamino užduotyje svarbu nurodyti faktus, datą, pasekmes ir siūlomą sprendimą, išlaikant mandagų toną.

Tekstas, kuriame vertinama knyga, filmas, koncertas ar paslauga, pateikiant pranašumus ir trūkumus. Egzamino užduotyje paprastai reikia aprašyti objektą, pagrįsti nuomonę ir pateikti rekomendaciją skaitytojui.

Tekstas, kuriame autorius svarsto problemą ar teiginį ir pateikia savo poziciją su argumentais. Būdinga aiški struktūra: įžanga, keli argumentų skyriai ir išvada, o nuomonė grindžiama pavyzdžiais bei priežastimis.

Užduoties instrukcijoje išvardytas dalykas, kurį būtinai reikia aptarti savo tekste. Praleidus ar nepakankamai išplėtojus bent vieną punktą, prarandami taškai už turinį, net jei kalba taisyklinga.

Pirmoji teksto ar kalbos dalis, kurioje pristatoma tema, tikslas ir pagrindinė mintis. Ji turi sudominti skaitytoją ar klausytoją, bet neturi būti per ilga, nes pagrindinis dėmesys skiriamas turiniui.

Teiginys, kuriuo autorius pagrindžia savo nuomonę, dažnai papildytas pavyzdžiu, statistika ar priežastimi. Egzamino rašyme vertinama, ar argumentai susiję su tema ir ar jie išplėtoti, o ne vien išvardyti.

Pirmasis teksto variantas, rašomas planuojant ir taisant mintis prieš perrašant švarų tekstą. Egzamino metu jis padeda išvengti praleistų punktų, tačiau reikia atsižvelgti į ribotą laiką.

Užduotyje nurodyta teksto apimtis, pavyzdžiui, nuo 120 iki 150 žodžių. Per trumpas tekstas dažnai reiškia, kad punktai neišplėtoti, o per ilgas gali rodyti nukrypimą nuo užduoties.

Kalbos pasirinkimas pagal situaciją ir adresatą: oficialus, neutralus ar šnekamasis. Viename tekste nederėtų maišyti skirtingų stilių, pavyzdžiui, oficialaus laiško ir gatvės žargono, nes tai mažina teksto aiškumą ir suvokiamumą.

Egzamino dalis, kuri vyksta pokalbiu su egzaminuotoju arba poroje su kitu kandidatu. Vertinama, kaip laisvai, aiškiai ir tinkamai kalbama tam tikromis temomis, bei gebėjimas bendrauti.

Ilgesnis nepertraukiamas vieno asmens kalbėjimas pasirinkta tema, pavyzdžiui, apie save, patirtį ar nuotrauką. Kalbėjimo dalyje jis dažniausiai trunka vieną ar dvi minutes ir turi turėti aiškią struktūrą.

Situacija, kurioje kandidatas atlieka tam tikrą vaidmenį, pavyzdžiui, prašo informacijos viešbutyje arba skundžiasi parduotuvėje. Svarbu sureaguoti į pašnekovą, užduoti klausimus ir pasiekti užduoties tikslą.

Gebėjimas pasakyti, ką manai apie temą, ir paaiškinti kodėl. Vertinama, ar nuomonė aiški, ar ji pagrįsta pavyzdžiais ir ar kandidatas gali atsakyti į priešingą klausimą.

Gebėjimas kalbėti be ilgų pauzių ir nereikalingo stabtelėjimo, kai mintis dėstoma nuosekliai. Sklandumas neapima taisyklingumo, todėl kalbėtojas gali daryti klaidų, bet vis tiek būti suprantamas.

Garsų ir žodžių ištarimas, kuris turi būti pakankamai aiškus, kad klausytojas suprastų. Vertinant tarimą svarbiausia suprantamumas, o ne gimtakalbio akcentas, bet kirčiavimo ir ilgųjų balsių klaidos gali trukdyti.

Prašymas pašnekovui pateikti informaciją ar paaiškinimą, kuris dažnai yra kalbėjimo užduoties dalis, pavyzdžiui, renkant duomenis pokalbiui. Svarbu užduoti aiškius, su situacija susijusius klausimus ir sureaguoti į gautą atsakymą.

Kalbėjimo dalyje skiriamos kelios minutės susipažinti su užduotimi ir pasižymėti idėjas prieš kalbant. Šio laiko verta nepraleisti, nes trumpas planas padeda kalbėti nuosekliau ir sumažina stresą.